Turinčios vaikų šeimos anksčiau ar vėliau ima galvoti apie vasaros stovyklą. Vieni norėtų naujos ir įdomios veiklos mažiesiems, kiti tikisi, kad stovykloje vaikas labiau suaugs ir taps savarankiškesnis, trečiųjų įsitikinimu, toks poilsis geriausia alternatyva vasarai „ant asfalto“. Dar kiti – nors ne visi prisipažįsta – tiesiog nori pailsėti patys. Tėvelių nuomone, stovykla vasaros tikrai negali sugadinti. Tačiau net pati geriausia, bet netinkamai parinkta stovykla vaikui neišeis į naudą.
Stovykla – tai pirmiausia atsiskyrimas nuo šeimos
Vaikų psichologės Monikos Pranauskienės nuomone, kuo mažesnis vaikas, tuo skausmingiau jam išsiskirti su tėvais. Yra tikrai jautrių ir intravertiškų vaikų, kurių nesudominsi jokia stovykla. Itin prisirišę prie šeimos ir saugios namų aplinkos vaikai, kurie sunkiai prisitaikė ugdymo įstaigoje, geriausius tėvelių ketinimus juos socializuoti tokiu būdu gali suvokti kaip išdavystę, atsiribojimą ar bausmę. Vaikutis gali prarasti pasitikėjimą artimiausiais žmonėmis ir dar labiau užsidaryti savyje.
Pirmiausia svarbu įvertinti vaiko sveikatą ir psichologinę būseną. Sergantiesiems lėtinėmis ligomis, kai reikalingas pastovus režimas, geriau nekeisti įprasto gyvenimo ritmo. Jei šeimą ištiko krizė (skyrybos, artimojo ar gyvūno netektis, sunki liga), poilsis svetimoje aplinkoje gali dar labiau traumuoti, sukelti vienišumo jausmą. Ypatingai jautriems vaikams, prisirišusiems prie savo šeimos ir siekiantiems pastovumo, išvažiavimas iš namų gali būti pernelyg traumuojanti patirtis.
Į stovyklas kitame mieste vežti priešmokyklinio amžiaus vaikus nėra saugu. Dauguma tokių vaikų dar nėra pasirengę kelias savaites gyventi be tėvų. Paprastai, sako psichologė, vaikus iki 7 metų tėveliai veža kartu su vyresniais broliais ar seserimis ir tik tuomet, jei vaikutis yra aktyvus ir tikrai pats to nori.
Ar yra receptų, padedančių išsiskirti neskausmingai? „Pirmiausia, tėveliai turi įsitikinti, kad jų vaikas nori vykti į stovyklą, priima šį iššūkį ir yra pasirengęs psichologiškai. Labai norisi tikėti, kad tėvai pažįsta savo vaikus geriausiai, ir tikrai neabejoja, jog jų atžala tokią patirtį atlaikys ir įvertins. Paprastai aktyvūs, daug bendraujantys vaikai patys rodo iniciatyvą tyrinėti pasaulį, susirasti naujų draugų ir patirti naujų dalykų. Tačiau jautriems vaikams naujovės kelia didelę baimę, jiems reikia psichologinio saugumo: pristatyti žmogų, kuris visada padės (stovyklos vadovą ar vyresnį vaiką), leisti paskambinti, parsivežti iš stovyklos, jeigu vaikas išgyvens pernelyg didelį diskomfortą“, – pataria psichologė.
Alternatyva neskausmingam išsiskyrimui
Jei sprendimas dalį vasaros praleisti stovykloje visgi priimtas, verta pasvarstyti, kokia gi stovykla vaikui geriausiai tiktų. Tarkime, poilsis toli nuo namų, kur kelias savaites teks pasikliauti tik savimi, tinka tik labai savarankiškiems vaikams. Labiau prisirišusiems prie namų vaikams ar besiruošiantiesiems į jas pirmą kartą specialistai rekomenduoja iš pradžių išbandyti mažiausiai skausmingą variantą tiek vaikams, tiek nerimaujantiems jų tėveliams – dienines stovyklas.
Didžiausias dieninių stovyklų privalumas, kad patyręs įvairių įspūdžių ir patirčių vaikas sugrįžta į savo saugią aplinką – namus, pas savo šeimą. Pailsėjęs ir pasidalinęs įspūdžiais su artimaisiais, vaikas vėl būna pasiruošęs naujiems nuotykiams. Jautresniems vaikams tai vienintelis būdas atsiskleisti, jaustis gerai ne namuose, nes gali palaikyti emocinį ryšį su tėvais.
Dieninės stovyklos labai įvairios, jos siūlo leistis į menų, gamtos, sporto, teatro, šokių, kulinarines ir kitas sritis. Jose vaikai išmoksta įvairiausių dalykų ir susiranda draugų. Kadangi į tokio tipo stovyklas vaikai sueina iš to paties miesto, po stovyklos jie turi galimybę tęsti draugystes.
Vaikų dienines stovyklas pajūryje, Klaipėdoje, organizuojančio Sąmoningos tėvystės centro ir humanistinio ugdymo vaikų darželio Klaipėdoje „Saulė ir mėnulis“ vadovė Ramunė Žilienė mano, kad jeigu kažkuris vaikas yra jautrus, tikrai nereikia jo „perauklėti“, o tiesiog sudaryti jam sąlygas jaustis saugiai, įtraukti mažąjį žmogų į jį dominančią veiklą, kur jis jaučiasi gerai, tada ir visos kitos veiklos, taip pat ir bendravimas, sekasi vis geriau.
„Kad vaikučiai jaustųsi saugiai, kviečiame jų tėvelius praleisti dalį laiko kartu. Kai vaikas mato mamytę ar tėvelį šiltai besikalbančius su vadovais, besidominčius stovyklos aplinka, žaidžiančius kartu, pajaučia saugumą, nes emocinis ryšys su šeima nenutrūksta. Tada ir laikas stovykloje smagus, nes vaikas žino, kad jis turi tvirtą atramą – savo šeimą“, – teigia R. Žilienė.
